Aš pabudau žiemoj
Iš svetimo sapno akim užrištom
Aš pabudau žiemoj
Ir sniegas kvepėjo naktim užmirštom...

Aš pabudau tyloj
Nors vis dar galėjau stygom nebyliom
Kabintis į tamsą
Į prarastą garsą
Bet pabudau žiemoj...

Aš pabudau žiemoj
Kai meldės ant stogo likimas žmogaus
Aš pabudau žiemoj
Tikėjaus, kad nuodėmės jau nebebus.

Aš pabudau šviesoj
Nors žvilgsnis ištirpo minty purvinoj
Kaip nužudyt vėją
Kuris taip kvepėjo
Naktim užmiršta...