Yra salis ten kur zmones pavarge
po ziemu simtameciu speiguotu
savo rankomis kasa savo rankomis seja
deja dygsta rugiai o ne duona

rugius pjauna ir maino i siaudus
su spalvotais pirkliais tolimiausiu saliu
puikiai zino siaudai neisgelbes
nepades ir rugiai juk ne duona

uz ka nauja ir siela ir prota parduotu
bet kas duos nors skatika uz likima zmogaus
jau seniai suskaiciuota nulemta aisku ir tikra
jiems belieka tik laukti kol dievas i dangu paims

arba velnias i dar gilesni pragara